Funkciniai grybai: liūto karčiai, reishi, čaga, kordicepsas ir šitake

Parduotuvėse vis dažniau matysite užrašą „funkciniai grybai“. Tai prekybos terminas, ne mokslinė grybų grupė: taip vadinami grybai, kurie dažniau parduodami kaip milteliai, ekstraktai ar kapsulės nei kaip įprastas maistas. ES teisėje tokios kategorijos nėra: šie produktai yra arba maistas, arba maisto papildai. Toliau trumpai apie penkis dažniausiai minimus grybus: kas jie, kaip atrodo, kur auga ir kaip žmonės juos vartoja. Jie labai skirtingi: vienus valgome kaip įprastus grybus, iš kitų verdame gėrimus, o kai kurių gamtoje beveik nepamatysite.

Liūto karčiai (Hericium erinaceus)

Liūto karčiai, botanikoje vadinami ežiniu trapiadygliu, yra baltas grybas be kepurėlės, su minkštais nusvyrančiais spygliais. Šis grybas auga ant senų lapuočių, Europoje dažniausiai ant bukų ir ąžuolų. Kaip ir šitake, jį galima paruošti kaip įprastą grybą: iškeptas jis kiek primena krabų mėsą.

Laukinis ežinis trapiadyglis Europoje retas ir keliose šalyse saugomas. Lietuvoje saugomas jo giminaitis korališkasis trapiadyglis, įrašytas į Raudonąją knygą. Todėl laukinių trapiadyglių nerinkite. Parduodami liūto karčiai auginami ūkiuose, o Lietuvoje šviežių ar džiovintų galima nusipirkti iš grybų augintojų. Plačiau rašome straipsniuose Kas yra liūto karčiai ir Liūto karčiai virtuvėje.

Reishi (Ganoderma)

Reishi (kiniškai lingzhi) yra kietas medžių grybas. Jo kepurė rausvai ruda, inksto formos ir blizga lyg lakuota, o kotelis prisitvirtinęs šone. Gamtoje reishi auga prie lapuočių kelmų ir kamienų pagrindo. Jis per kietas ir per kartus valgyti, todėl tradiciškai pjaustomas plonais griežinėliais ir ilgai verdamas vandenyje.

Mokslininkai iki šiol diskutuoja, kuri rūšis yra tikrasis reishi. Azijoje auginamas grybas dažnai vadinamas Ganoderma lucidum, bet genetiškai jis skiriasi nuo europinės rūšies, todėl naujesniuose darbuose vadinamas Ganoderma sichuanense. Europinis Ganoderma lucidum lietuviškai vadinamas tikriniu blizgučiu. Lietuvoje jis įrašytas į Raudonąją knygą, todėl jo rinkti negalima. Parduodamas reishi auginamas ant pjuvenų ar rąstų, daugiausia Azijoje. Prekyboje būna džiovinti jo griežinėliai, milteliai, ekstraktai ir kapsulės.

Čaga (Inonotus obliquus)

Čaga, kartais vadinama beržo grybu, iš tikrųjų nėra vaisiakūnis. Tai kieta, juoda, suskilinėjusi grybienos masė (sklerocis), kuri auga ant gyvų beržų kamienų, rečiau ant kitų lapuočių. Juodą spalvą jai suteikia pigmentas melaninas. Lietuviškas mokslinis grybo pavadinimas yra įžulnusis skylenis. Tikrieji jo vaisiakūniai susiformuoja po žieve tik medžiui nudžiūvus, todėl matomi retai.

Čaga paplitusi šiaurinio pusrutulio beržynuose. Tradiciškai ji sutrinama į miltelius ir iš jų verdamas kavą ar arbatą primenantis gėrimas. Parduodama ji gabalėliais, susmulkinta arbatai arba ekstrakto milteliais. Grybas medyje gali gyventi dešimtmečius, o čaga nupjaunama nuo gyvo medžio. Todėl verta rinktis čagą iš atsakingai prižiūrimų miškų.

Kordicepsas (Cordyceps militaris)

Kordicepsai yra grybai, kurie gamtoje auga ant vabzdžių. Dažniausiai parduodamas Cordyceps militaris turi ryškiai oranžinius, kuokos formos vaisiakūnius, nuo 1 iki 8 cm aukščio. Jie išauga iš dirvoje esančių vabzdžių lėliukių. Grybas paplitęs šiauriniame pusrutulyje, o Europoje vaisiakūniai pasirodo nuo rugpjūčio iki lapkričio.

Parduodamas kordicepsas auginamas be laukinių vabzdžių: ant ryžių ar skystoje maistinėje terpėje, daugiausia Kinijoje ir Vietname. Azijoje jo vaisiakūniai verdami vištienos ar kiaulienos sultinyje ir dedami į kitus karštus patiekalus. Jo nereikėtų painioti su Ophiocordyceps sinensis. Tai laukinis grybas iš Tibeto plokščiakalnio ir Himalajų, renkamas rankomis nuo 3000 iki 5000 m aukštyje, vienas brangiausių grybų pasaulyje.

Šitake (Lentinula edodes)

Šitake yra įprastas valgomas grybas rudomis kepurėlėmis. Jis kilęs iš Rytų Azijos, o šiandien auginamas visame pasaulyje ant lapuočių rąstų ar pjuvenų blokų. Jo skonis stiprus ir sodrus, o patys grybai tinka troškiniams, sriuboms ir kepti. Džiovinti šitake prieš gaminant mirkomi, o mirkymo vanduo tinka sultiniui. Lietuvoje šitake augina keli ūkiai, todėl šviežių galima rasti ir parduotuvėse. Dažniausiai šitake tiesiog valgomas, nors parduodami ir jo milteliai ar ekstraktai.

Kaip palyginti grybų papildus

Kad ir kuris grybas, klausimai tie patys: kuri grybo dalis naudojama, ar tai ekstraktas, ar sumalti milteliai, kas buvo išmatuota ir ar etiketė išsami. Juos aptarėme straipsniuose Vaisiakūnis ar micelis ir Kaip skaityti maisto papildo etiketę. Mišiniuose, kuriuose yra keli grybai, kiekvieno grybo kiekis turėtų būti nurodytas atskirai.

Verta žinoti ir tai, kad ES registre nėra nė vieno leidžiamo sveikatingumo teiginio apie šiuos grybus. Todėl lyginant produktus naudingiausia žiūrėti į sudėtį, kilmę ir etiketę.

Trumpai

• „Funkciniai grybai“ yra prekybos terminas, ne mokslinė grupė ir ne teisinė kategorija.
• Liūto karčiai ir šitake yra valgomi grybai, iš reishi ir čagos tradiciškai verdami gėrimai, o kordicepsas Azijoje dedamas į sultinius.
• Lietuvoje saugomi korališkasis trapiadyglis ir tikrinis blizgutis, todėl laukinių trapiadyglių ir reishi nerinkite.
• Parduodami liūto karčiai, reishi ir kordicepsas dažniausiai auginami ūkiuose.

Cerebro kapsulėse yra liūto karčių ekstraktas. Sudėtį ir visą etiketę rasite produkto puslapyje. Rinktis rinkinį

Šaltiniai

• Visuotinė lietuvių enciklopedija, „trapiadyglis“
• Visuotinė lietuvių enciklopedija, „blizgutiniai“ (tikrinis blizgutis)
• Visuotinė lietuvių enciklopedija, „skylenis“ (įžulnusis skylenis)
• Wikipedia, „Lingzhi (mushroom)“
• Wikipedia, „Inonotus obliquus“
• Wikipedia, „Cordyceps militaris“
• Wikipedia, „Ophiocordyceps sinensis“
• Wikipedia, „Shiitake“
• LRT, apie šitake auginimą Lietuvoje
• ES maistingumo ir sveikatingumo teiginių registras