Kas yra liūto karčiai (ežinis trapiadyglis)?

Liūto karčiai yra valgomas grybas, augantis ant lapuočių medžių. Jis neturi nei kepurėlės, nei kotelio. Vietoj jų iš vieno balto gumulo žemyn nusvyra šimtai minkštų spyglių, panašių į varveklius arba į gauruotus karčius. Lotyniškai jis vadinamas Hericium erinaceus, angliškai lion’s mane, o mokslinis lietuviškas pavadinimas yra ežinis trapiadyglis.

Vienas grybas, daug vardų

Ir genties pavadinimas Hericium, ir rūšies pavadinimas erinaceus lotyniškai reiškia ežį. Kitose kalbose grybas turi savų vardų. Japonų pavadinimas yamabushitake kilęs iš kalnų asketų yamabushi vardo. Kinai jį vadina hóutóugū, tai yra „beždžionės galvos grybas“. Angliškai jis vadinamas lion’s mane. Būtent iš čia kilo kasdienis lietuviškas pavadinimas liūto karčiai, kurį dažniausiai matysite parduotuvėse.

Mokslinis lietuviškas pavadinimas, kurį rasite ir ant kai kurių maisto papildų etikečių, yra ežinis trapiadyglis. Trapiadygliai (Hericium) yra nedidelė grybų gentis: Visuotinė lietuvių enciklopedija nurodo 8 rūšis. Viena jų, korališkasis trapiadyglis (Hericium coralloides), auga ir Lietuvoje, tačiau yra reta, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą ir saugoma.

Kaip jis atrodo

Ežinio trapiadyglio vaisiakūnis yra netaisyklingas gumulas, dažniausiai nuo 10 iki 25 cm pločio, kartais iki 40 cm. Spygliai nesišakoja ir būna nuo 1 iki 5 cm ilgio, kartais ilgesni. Jaunas grybas yra baltas arba kreminis, minkštas ir drėgnas. Senstantis jis pagelsta, vėliau paruduoja. Sporų atspaudas baltas.

Su kitais mūsų miškų grybais jį supainioti sunku. Korališkasis trapiadyglis auga ne vienu nusvirusiu gumulu, o šakotu kuokštu, panašiu į koralą, ir jo spygliai ant šakelių trumpesni.

Kur jis auga

Ežinis trapiadyglis paplitęs Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Europoje jis dažniausiai įsikuria ant senų bukų ir ąžuolų, rečiau ant kitų lapuočių. Auga ant nuvirtusių kamienų arba gyvų medžių žaizdose ir pamažu ardo medieną. Jam tinka drėgni, mažai trikdomi miškai, kuriuose paliekama senų medžių ir nuvirtusių kamienų. Vaisiakūniai Europoje pasirodo daugiausia nuo rugpjūčio iki lapkričio.

Pasaulio mastu rūšis nėra nykstanti: Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga (IUCN) ją vertina kaip mažiausiai susirūpinimo keliančią. Vis dėlto Europoje ežinis trapiadyglis retas, nes jam reikia senų medžių ir negyvos medienos. Jis įrašytas į kelių Europos šalių raudonuosius sąrašus, o Jungtinėje Karalystėje jį rinkti draudžia įstatymas.

Jei miške ant seno medžio pamatytumėte baltą, spygliuotą grybą, jo nerinkite: nufotografuokite ir palikite augti. Valgyti skirti liūto karčiai auginami ūkiuose.

Kaip jis auginamas

Beveik visi parduodami liūto karčiai yra užauginti, o ne surinkti miške. Augintojai grybieną (micelį) sėja į lapuočių medžių pjuvenas, sumaišytas su sėlenomis, arba įskiepija į rąstelius. Kai visas substratas apauga grybiena, maišuose prapjaunamos nedidelės angos, oras laikomas labai drėgnas, nuo 85 iki 90 %, ir pro angas išauga balti vaisiakūniai. Azijoje šis grybas auginamas plačiai, Europoje kol kas rečiau.

Užauginti vaisiakūniai parduodami švieži arba džiovinti. Džiovinti jie sumalami į miltelius, o iš miltelių karštu vandeniu ar alkoholiu gaminami ekstraktai. Būtent tokie milteliai ir ekstraktai dažniausiai patenka į maisto papildų kapsules.

Lietuvoje liūto karčius augina ir parduoda kai kurie grybų augintojai, o grybiena įskiepytų rąstelių galima įsigyti ir auginti namie ar sode. Kuo skiriasi vaisiakūnis ir grybiena bei ką tai reiškia renkantis ekstraktą, rašome straipsnyje Vaisiakūnis ar micelis: kuo skiriasi grybų ekstraktai.

Valgomas grybas

Ežinis trapiadyglis yra valgomas, o geriausiais laikomi jauni, balti vaisiakūniai. Iškeptas jis dažnai lyginamas su krabų ar omarų mėsa: švelnus, šiek tiek saldokas, skaidulotas. Dėl mėsingos tekstūros mokslininkai jį tiria ir kaip galimą mėsos pakaitalą. Žalias būna kietas ir apkartęs, todėl jį visada verta iškepti. Šviežias grybas turi būti baltas, tvirtas ir kvepėti grybais, o pageltę spygliai rodo, kad jis jau senas. Šaldytuve, popieriniame maišelyje, jis išsilaiko iki savaitės. Kaip jį iškepti namie, rasite straipsnyje Liūto karčiai virtuvėje: kaip juos paruošti.

Ką apie liūto karčius galima teigti

Europos Sąjungoje teiginius apie maistą ir sveikatą reglamentuoja Reglamentas (EB) Nr. 1924/2006, o leistini teiginiai skelbiami ES registre. Liūto karčiams leistino teiginio ten nėra.

Todėl rašome tik tai, ką galima patikrinti: kas tai per grybas, kaip jis auginamas, kaip gaminamas ekstraktas ir kas parašyta ant etiketės. Ko ieškoti etiketėje, paaiškiname straipsnyje Kaip skaityti maisto papildo etiketę. Cerebro kapsulių sudėtį, visą etiketę ir kainą rasite produkto puslapyje.

Trumpai

• Liūto karčiai, ežinis trapiadyglis, lion’s mane ir Hericium erinaceus yra tas pats grybas.
• Jis auga ant senų lapuočių, Europoje dažniausiai ant bukų ir ąžuolų, ir yra retas.
• Laukinį grybą geriau palikti miške. Parduodami liūto karčiai užauginti ūkiuose.
• Jis valgomas, o iškeptas primena krabų mėsą.
• ES registre liūto karčiams nėra nė vieno leistino teiginio apie sveikatą.

Rinktis rinkinį

Šaltiniai

• Visuotinė lietuvių enciklopedija, „trapiadyglis“
• Wikipedia, „Hericium erinaceus“
• MushroomExpert.com, „Hericium erinaceus“ (G. Emberger)
• Studia Botanica Hungarica 36 (2005), apie ežinio trapiadyglio buveines Vengrijoje
• IUCN Global Fungal Red List, Hericium erinaceus (vertinimas 2019)
• Wild Food UK, „Lion’s Mane“ (apsauga Jungtinėje Karalystėje)
• GroCycle, „How to Cook Lion’s Mane Mushroom“
• ES maistingumo ir sveikatingumo teiginių registras